- kimšinys
- kimšinỹs sm. (3b) 1. BŽ257 kuo kas prikemšama, kamšalas: Vis kimšinys šioks toks ta bulvelė, duonos nebesant Varn. 2. BŽ280 kuo prikemšamas valgomo daikto vidurys, įdaras: Ant stalo padėtas kalakutas su kimšiniu rš. Labiau įsirpusios vyšnios bus pyrago kimšiniui rš. 3. kamšatis, susikimšimas: Kelyje pasidarė dar didesnis kimšinys: grūdosi gyvuliai ir žmonės J.Balč.
Dictionary of the Lithuanian Language.